Stabų sunaikinimas
1Izraelis – vešlus vynmedis,
jo vaisiai – kaip ir jis pats.
Juo buvo turtingesnis vaisių,
juo daugiau jis statėsi aukurų;
juo geresnis buvo jo krašto derlius,
juo daugiau jis pasistatė šventųjų stulpų.
2Jų širdis melaginga,
ir dabar jie turi kentėti dėl savo kaltės.
VIEŠPATS sugriaus jų aukurus
ir sunaikins jų šventuosius stulpus.
3Iš tikro jie dabar sakys:
„Neturime karaliaus,
kadangi nebijome VIEŠPATIES;
o ką gera galėtų mums padaryti karalius?“
4Jie dalija pažadus,
tuščiomis priesaikomis sudarinėja sutartis,
ir teisingumas pavirsta
nuodingomis piktžolėmis suartame lauke!
5Samarijos gyventojai dreba
dėl Bet Aveno veršio.
Ten žmonės liūdi,
stabmeldžiai kunigai rauda
dėl jo garbės, nes jis iš ten išgabentas.
6Ir bus jis nugabentas į Asiriją
kaip dovana didžiajam karaliui.
Gėda apims Efraimą,
Izraelis bus sugėdintas dėl savo stabo.
7Samarijos karalius prapuls
kaip medžio skiedra, plūduriuojanti vandenyse.
8Bus sunaikinti Bet Aveno aukštumų alkai,
toji Izraelio nuodėmė,
erškėčiais ir usnimis apžels jų aukurai.
Tuomet jie sakys kalnams: „Paslėpkite mus!“
ir kalvoms: „Griūkite ant mūsų!“
9„Nuo Gibėjos dienų nusidedi, Izraeli;
ten jie apsisprendė!
Ar neužklups karas Gibėjoje?
10Ateinu pas nusikaltėlius
jų bausti;
prieš juos bus sutelktos tautos,
kai jie bus baudžiami už savo dvigubą kaltę.
11Efraimas tapo prijaukinta telyčia,
mėgstančia kulti javus.
Bet aš uždėsiu jungą ant jos gražaus kaklo
ir priversiu Efraimą plėšti dirvoną.
Judas turi arti,
o Jokūbas – akėti.
12Sėkite teisumą,
pjaukite ištikimos meilės derlių,
plėškite dirvoną,
nes jau metas ieškoti VIEŠPATIES,
kad jis ateitų ir apšviestų mus teisumu.
13Arėte nedorumą, pjovėte neteisingumą,
valgėte melo vaisius.
Kadangi pasitikėjai savo galybe
ir savo galiūnų daugybe,
14karo dundesys kils prieš tavo tautą.
Visos tavo tvirtovės bus sunaikintos,
kaip Šalmanas mūšio dieną sunaikino Bet Arbelį,
kai motinos buvo kapojamos drauge su kūdikiais.
15Taip bus pasielgta su jumis, Beteli,
dėl jūsų didelio nedorumo.
Auštant žus Izraelio karalius.
